namuoti

namúoti, -úoja, -ãvo 1. intr. [K] namie būti: Nė vienas žmogus jame (mieste) nenamuos CI861. 2. refl. apsibūti, apsiprasti su aplinka: Šunelis jau namúojasi – ir į trobą bando retkarčiais įžengti Krtv.